Tujos sodinamos beveik kiekvienoje sodyboje ir vertinamos už savo puikias adaptacines savybes bei nesudėtingą priežiūrą. Jos išlaiko taisyklingą formą, visus metus džiugina tanki, žalia laja ir malonus kvapas. Tujos ypač tinkamas augalas norintiems turėti vešlią gyvatvorę, kuri puikiai apsaugos nuo vėjo, dulkių ir iš gatvės sklindančio triukšmo. 

Tujų sodinimo laikas priklauso nuo sodinukų auginimo būdo. Dirvoje augintos tujos geriausiai prigyja persodintos pavasarį (iki vegetacijos pradžios) arba rudenį (pasibaigus vegetacijai), o vazonėliuose augintas tujas galima sodinti viso šiltojo sezono metu.

Prieš sodinimą pagalvokite apie Jūsų aplinkos vaizdą ateityje, nuspręskite viena ar dviem eilėmis sodinsite tujas. Svarbu parinkti tinkamą atstumą tarp sodinukų, nes per tankiai pasodintos tujos po 5-10 metų ims viena kitą stelbti, apatinės šakos nuskurs, o dviem eilėmis augančias bus sunku genėti. Įrengiant gyvatvorę prie tvoros, tujas reikėtų sodinti apie 50 cm atstumu nuo jos. Tarp tujų sodinukų paliekamas 50-70 cm atstumas, priklausomai nuo to, kokio tankumo gyvatvorės siekiate.

Jei sodinate nederlingoje žemėje iškaskite didelę duobę ir pripilkite į ją derlingos žemės, ypač tinka specialus spygliuočiams skirtas substratas (pH- 5,5-6,5). Jei tujos daigelis silpnas, galite įkaltį papildomą atramą, kuri prilaikys tują. Sodinimo metu saugokite tujų šakneles nuo išdžiūvimo.

Išimdami tujas iš vazonų stenkitės nepažeisti šaknų ir sodinkite su visu vazono turiniu. Sodinkite į tokį gylį, kokiame augo prieš tai. Nesodinkite per giliai. Aplink tujas suformuojame „žiedą“ iš dirvožemio, jog neišbėgtų liejamas vanduo. Patartina mulčiuoti kompostu ar durpėmis. Gausiai palaistykite persodintas tujas, o jeigu sezonas sausas, be lietaus nepamirškite laistyti ir vėliau. Norėdami pagerint dirvožemį, naudokite humusą, durpes bei specialias trąšas.