Atsakymas į labai dažnai užduodamą klausimą "Kaip teisingai formuoti dekoratyvines pušis?"
Pušų genėjimo pradžiamokslis
Labai dažnai dekoratyvinės pušys išauga daug didesnės, nei minima jų veislės aprašyme arba jų forma augimo metu ima kisti ne taip, kaip norėtumėte. Laimei, visada galite tai pakoreguoti paprasčiausiai tinkamai jas genėdami ir formuodami.
Svarbu atsiminti, kad skirtingai nei lapuočiai, pušys gali būti genimos ir formuojamos tik pavasarį bei vasaros pradžioje ir šalinamos tik dar nesumedėjusios šakos t.y. tik nauji ūgliai.
Dažniausiai centre esantis ūglys yra ilgiausias - tai ateityje bus pagrindinė šaka. Jis apsuptas trumpesnių ūglių, kurie išaugs į šonines šakas. Viso augimo sezono metu nauji ūgliai išlaiko tokia „suspaustą“ žvakučių formą.
Trumpindami centrinio ūglio ilgį galite reguliuoti, kiek pušis paaugs į aukštį to sezono metu. Tam galite naudoti sekatorių, žirkles ar tiesiog nugnybti, nulaužti ūglį pirštais (mūvėkite pirštines, nes pušies sakai sunkiai nusiplauna, be to, kartais sukelia niežulį). Kiek naujojo ūglio nukirpti, priklauso nuo to, kokio efekto norite. Pavyzdžiui, jeigu nukirpsite puse, tai pušis to sezono metu paaugs tik 50 proc. įprasto prieaugio.
O jeigu nukirpsite prie pat šoninių šakų – medelis toje vietoje į viršų paaugs minimaliai, tačiau ims tankėti. Tokiu būdu galite formuoti pušį į Jums patinkantį siluetą.
Svarbiausia atsiminti, kad visi genėjimo ir formavimo darbai turi būti atlikti iki kol ūgliai ima medėti, t.y. maždaug iki liepos mėnesio. Nukirpus jau sumedėjusius ūglius, pušis nebesuformuos naujų pumpurų kirpimo vietoje ir per keletą metų medelis gali tiesiog žūti.
Formuodami pušį pirmiausia pašalinkite ūglius, kurie auga už pušies kontūro. Jeigu genėsite kasmet, Jūsų pušis ims stipriai tankėti, tad galiausiai teks imtis ir šoninių ūglių šalinimo, kad ji netaptų per tanki.
Taigi – jeigu turite pušį, kurios šakos retos – pašalinkite centrinius ūglius ties išsišakojimu, palikdami tik šoninius. Dažniausiai šoninių ūglių trumpinti nereikia, nebent norite labai sustabdyti pušies augimą. Tokiu atveju taip pat šiek tiek patrumpinkite.
Per daug tankią pušį galima retinti paliekant tik vieną ūglį pagrindinės šakos gale ir vieną ar du ūglius ant šoninių šakų.
Genėdami, formuodami pušį visada turite palikti tuos ūglius, kurie augdami užpildys šakų vainike esančias tuštumas t.y. atkreipkite dėmesį į ūglio augimo kryptį ir palikite augti tuos, kurie netrukdys gretimoms šakoms ir užpildys vainiką. Todėl pirmiausia apžiūrėkite pušį, pastebėdami retesnes vietas ir ieškokite ūglių, kurie augdami iš apačios ar iš viršaus jas užpildys.
Pušų genėjimas ir formavimas – daug laiko reikalaujantis užsiėmimas, tačiau rezultatas džiugina akis ne vienerius metus.
Po žiemos nepamirškite patręšti ir spygliuočių!
Spygliuočių tręšimas
Lauko augalus įprastai tręšiame pavasarį, kartais vasarą, ir labai retai rudenį. Pavasarį trąšos reikalingos, kad augalai greičiau atsigautų po žiemos, stiebtųsi ir sužaliuotų.
Spygliuočių krūmai bei medžiai tręšiami organinėmis (kompostas, biohumusas ar durpės) ir mineralinėmis trąšomis (azotas, fosforas, kalis).
Trąšos turinčios azoto junginių skatina augalų spyglių bei ūglių augimą, tačiau jeigu azoto kiekis per didelis, augalų vegetacija gali užsitęsti ir naujai susiformavę ūgliai nesuspėja sumedėti, todėl užklupus žiemos šalčiams galimi pažeidimai. Trąšos, kuriose yra daug azoto, tinkamos tręšti tik pavasarį ir vasaros pradžioje. Daugelis spygliuočių yra jautrūs didesniems azoto kiekiams, tad tręškite atsargiai, kad nepažeistumėte augalo geriau naudokite mažesnę nei rekomenduojama norma.
Fosforo junginiai skatina požeminės augalo dalies (šaknų) vystymąsi, padidina augalų atsparumą ligoms, greitina žaizdų gijimą. Fosforo turinčiomis trąšomis geriausia tręšti rudenį. Fosforo junginių turinčios trąšos didina dirvos rūgštingumą, todėl netiks tiems augalams, kuriems labiau patinka šarminė dirva.
Kalis reguliuoja augalų maitinimą, didina atsparumą ligoms ir šalčiui. Kalis pagreitina augalų augimą. Šiomis tąsomis geriausia tęšti rudenį.
Norėdami pašalinti magnio trūkumo padarinius (parudavę eglučių, pušaičių ir kitų spygliuočių spygliai), naudokite karčiąją druską (magnio sulfatą). Magnis yra pagrindinė maitinamoji medžiaga, užtikrinanti lapų, spyglių žalumą. Geriausia jo turinčias trąšas naudoti ankstyvą pavasarį arba vėlyvą rudenį. Po tręšimo būtina palaistyti, kas užtikrina efektyvų karčiosios druskos poveikį. Sodindami sodinukus, sumaišykite nurodytą kiekį magnio sulfato su žeme. Karčiosios druskos kiekis priklauso nuo augalų dydžio.
Augalų ,,gydymas" karčiąja druska, kuomet magnio trūkumą akivaizdžiai parodo parudavę spygliai, pageltę lapai. Tuomet du kartus atlikite karčiosios druskos barstymą kas 4 savaites. Po to dirvą gausiai palaistykite ir ją mulčiuokite medžių žieve. Karčiosios druskos poveikį galite pagreitinti, laistydami jos tirpalu paruoštame vandenyje. Koncentracija tirpale negali viršyti 5%. Tai atitinka 50 g/l laistyti skirto vandens. Šiuo tirpalu palaistykite augalus arba apipurkškite jų lapus ar spyglius. Medžiagų įsisavinimas vyksta greičiau tiesiai per lapus ir spyglius nei per dirvą. Šiuo metu siūloma gausybė specializuotų trąšų, skirtų atskiroms augalų rūšims (spygliuočiams, lapuočiams, gėlėms ir kt.). Taip pat yra ilgo veikimo trąšų, kurios, lėtai tirpdamos, aprūpina augalus reikalingomis maisto medžiagomis per visą vegetacijos laiką.
Svarbu! Nereikėtu pertręšti tų augalų (pvz. pušų, kadagių) kurie nemėgsta itin derlingos dirvos. Nuo „per didelės meilės“ trąšomis jie gali smarkiai nukentėti ar netgi žūti. Prieš naudodami bet kokias trąšas visada atidžiai perskaitykite nurodytas naudojimo instrukcijas.
Sekmės!
Ruošiatės sodinti gyvatvorę? Štai Jums keletas naudingų patarimų
Ką reikia žinoti sodinant tujas?
Tujos sodinamos beveik kiekvienoje sodyboje ir vertinamos už savo puikias adaptacines savybes bei nesudėtingą priežiūrą. Jos išlaiko taisyklingą formą, visus metus džiugina tanki, žalia laja ir malonus kvapas. Tujos ypač tinkamas augalas norintiems turėti vešlią gyvatvorę, kuri puikiai apsaugos nuo vėjo, dulkių ir iš gatvės sklindančio triukšmo.
Tujų sodinimo laikas priklauso nuo sodinukų auginimo būdo. Dirvoje augintos tujos geriausiai prigyja persodintos pavasarį (iki vegetacijos pradžios) arba rudenį (pasibaigus vegetacijai), o vazonėliuose augintas tujas galima sodinti viso šiltojo sezono metu.
Prieš sodinimą pagalvokite apie Jūsų aplinkos vaizdą ateityje, nuspręskite viena ar dviem eilėmis sodinsite tujas. Svarbu parinkti tinkamą atstumą tarp sodinukų, nes per tankiai pasodintos tujos po 5-10 metų ims viena kitą stelbti, apatinės šakos nuskurs, o dviem eilėmis augančias bus sunku genėti. Įrengiant gyvatvorę prie tvoros, tujas reikėtų sodinti apie 50 cm atstumu nuo jos. Tarp tujų sodinukų paliekamas 50-70 cm atstumas, priklausomai nuo to, kokio tankumo gyvatvorės siekiate.
Jei sodinate nederlingoje žemėje iškaskite didelę duobę ir pripilkite į ją derlingos žemės, ypač tinka specialus spygliuočiams skirtas substratas (pH- 5,5-6,5). Jei tujos daigelis silpnas, galite įkaltį papildomą atramą, kuri prilaikys tują. Sodinimo metu saugokite tujų šakneles nuo išdžiūvimo.
Išimdami tujas iš vazonų stenkitės nepažeisti šaknų ir sodinkite su visu vazono turiniu. Sodinkite į tokį gylį, kokiame augo prieš tai. Nesodinkite per giliai. Aplink tujas suformuojame „žiedą“ iš dirvožemio, jog neišbėgtų liejamas vanduo. Patartina mulčiuoti kompostu ar durpėmis. Gausiai palaistykite persodintas tujas, o jeigu sezonas sausas, be lietaus nepamirškite laistyti ir vėliau. Norėdami pagerint dirvožemį, naudokite humusą, durpes bei specialias trąšas.
Spyglės naujienlaiškis
Sveiki Draugai, "Spyglės" kolektyvas uoliai ruošiasi netrukus prasidėsiančiam seznonui! :) Su malonumu norime pranešti, kad esame pasiryžę dar labiau Jus džiuginti dovanomis, bei puikiais pasiūlymais! :) Siekdami sklandesnio bendravimo ir kad nei vienas puikus pasiūlymas neliktų nepastebėtas, kviečiame Jus registruotis gauti mūsų naujienlaiškį! :) Ačiū kad Esate..:)